Laikas ir vieta

Darbus pradedame nuo pirmo punkto: vieta ir laikas.

Data.

Laikas mūsų atveju buvo aiškus - rugpjūčio mėnesio vidurys, nes tuomet būsimieji jaunieji švęs 5 metų draugystės sukaktį. Kadangi tuoktis per Žolines nenorime, datą nustatyti buvo labai lengva - rugpjūčio 11 d.(aš dažnai kalbu pirmuoju asmeniu, tarsi tai būtų mano vestuvės, bet žinokit, aš ir galvoju pirmuoju, nes šventę organizuojam kartu).

Rugpjūtis - ne pats geriausias mėnuo vestuvėms, jei nori sutaupyti :) Bet tai pats "vestuviškiausias" mėnuo Lietuvoje, kai oras gali  būti šiltas arba karštas (žinoma, gali ir nebūti, čia Lietuva), vanduo upėse ir ežeruose įšilęs, veidai nurudę nuo vasaros saulutės ir daug atostogaujančių žmonių. Todėl natūralu, kad tai pats užimčiausias mėnuo vestuvių planuotojams, maisto ir nakvynės tiekėjams, fotografams ir t.t. Ir pats brangiausias. Patarimas būsimiems jaunavedžiams - darydami vestuves ne sezono metu (kad ir žiemą) daug kur galite gauti tas pačias paslaugas už  mažesnę kainą. Bet mes čia savo patarimu nesinaudojam, nes norim vestuvių vasarą ir taškas :).
 

Vieta.

Antras dalykas, kurį turėjome nuspręsti iš anksto. Kalbu ne apie tikslią vietą (tai galima galutinai susiderinti vėliau), bet patį "regioną" - ar norime švęsti kažkuriame mieste, ar kaime, ar nesvarbu kur. Vestuvės dažniausiai turi dvi "kertines" dalis: santuokos ceremonija ir šventė. Lietuvoje dažniausiai šios dalys vyksta skirtingose vietose: ceremonija bažnyčioje, santuokų rūmuose ar kitoje jūsų išsirinktoje vietoje (ši naujovė atsirado ganėtinai  neseniai ir galioja tik civilinėms santuokoms) ir šventės vieta, kuriai dažnai pasirenkami restoranai, kavinės, sodybos, dvarai, palapinės ir pan.

Mes pradėjom nuo bažnyčios pasirinkimo. Šventė vyks nuotakos tėviškėje, toje pačioje bažnyčioje, kur tuokėsi jos šeimos nariai, kur savo auksines vestuves šventė seneliai ir buvo krikštijami giminės vaikai :) Bažnyčioje, kuri jauniesiems yra "sava" ir artima, ir kur vasarą susirenka didelė dalis miestelio gyventojų pasveikinti besituokiančių vietinių ar į didžiuosius miestus "emigravusių" jaunuolių, kurie, kaip ir mano sesuo, mielai grįžta pasisvečiuoti pas tėvus. Tai yra nedidelio miestelio (bažnytkaimio :) ) centrinis taškas. Beje, su religine vestuvių dalimi buvo susijęs dar vienas jaunųjų pageidavimas - kunigas, kurį norėtumėm matyti, šiuo metu tarnauja kitoje parapijoje. Tačiau tai nesukels didelių rūpesčių - aplankius kunigą ir maloniai pabendravus jau žinojome, kad jis mielai atvyks suteikti santuokos sakramento į mūsų miestelį. Ačiū jam :)

Atsiradus galimybei civilinę santuoką sudaryti "bet kur", lietuviai dažnai renkasi botanikos sodus, pajūrį ar numatomoje šventės vietoje (pvz. dvaro kieme) pastatomos "koplytėlės". Gražu. Gaila, kad pas mus lietus neprognozuojamas, nes tada galimybių būtų 1000 kartų daugiau. Mano svajonių vieta (norėčiau tokioje sutvirtinti įžadus pvz. auksinių vestuvių proga) atrodytų maždaug taip:

Laimei, laiko iki auksinių vestuvių dar turiu, gal ir pavyks įgyvendinti :)


Nuklydau šiek tiek. Grįžkim prie sesers vestuvių.
Prieš ieškodami vietos sudarėme pirminį svečių sąrašą. Apie jį  nesiplėsiu, nes, kaip nebūtų keista, jis buvo sudarytas ir "patvirtintas" gana operatyviai.
Šventės vietą nusprendėme surasti netoliese, tame pačiame rajone, kad nereikėtų daug važinėti tą dieną ir  svečiams būtų paprasčiau ir lengviau grįžti po šventės namo, nes abiejų jaunųjų tėviškės tame pačiame regione. Patys būsimi jaunieji gyvena sostinėje, bet pamanėme, kad draugus atsivežti yra lengviau ir linksmiau, nei visai giminei važiuoti per pusę Lietuvos. Taigi, paieškos prasideda :)

Ši dalis labai linksma ir "graudi" nes:

• Rajone esančių sodybų kainos kosminės. Kai puikiai įrengtas modernus viešbutis su restoranu kainuoja tik šiek tiek brangiau nei kaimo užeiga su suolais ir įvairaus plauko "priestatais" miegojimui, tai atrodo keistai.
• Rugpjūčio 11 d. beveik viskas užimta. Žinoma, to ir tikėjomės, tad ši dalis nestebina.
• Mes norim apvalių staliukų :) O tai stipriai susiaurina pasirinkimo galimybes, nes papildomai nuomoti staliukų nenorim (pinigėliai pinigai), daugelis šventės vietų suplanuotos taip, kad apvalūs staliukai net netilptų. 
• Kai kurie rajono "sodybos ir restoranai" tikrai gąsdina savo grožio suvokimu, įdarytomis lydekomis ir patarimais, kad tai datai mes negausim gerų "muzikantų" (negaliu šio žodžio neįdėti į kabutes, būtų rimtai muzikuojančių žmonių įžeidimas)
• Restoranai mūsų pasirinktam mieste netalpina 50 žmonių. Arba jie panašūs į valgyklas ir užkandines, o valgykloje švęsti taip pat nenorim.

Laimei, radome vietą (mieste), kur telpa 50 žmonių ir kaina mums buvo tinkama - šventinis meniu su tikrai gardžiai skambančiais ingredientais žmogui kainuoja apie 60 Lt. Alkoholis savo. Salės nuoma - 600 Lt. Iš pradžių buvo baisu, nes tai ne restoranas, o salė, kuri nuomojama renginiams ir asmeninėms šventėms. Iš nuotraukų vaizdas buvo tikrai neblogas, tad nusprendėm apžiūrėti. Ir ką jūs manot - likom sužavėti :) Maistas pateiktas nepriekaištingai, salė daili, į kainą įskaičiuotos staltiesės, kėdžių apvalkalai su norimos spalvos kaspinais, aptarnaujantys berniukai tikrai išmano savo darbą. Taip pat pasirodė, kad salė nėra kur nors neveikiančios gamyklos viduje (ko iš tiesų tikėjausi), o visai kultūringoje vietoje, su labai didele parkingo aikštele ir visai neblogu vaizdu (aišku, žiemą spręsti sunkiau, bet žmonės patikino, kad lauke vyksta miesto renginiai, tad gal tikrai po sniegu yra ir žolės, ne vien asfaltas). Ir tai dar ne viskas - salėje yra pakyla, kolonėlės, apšvietimas vakarui (lempos spalvotos), kurias galima naudoti šventės metu. Mūsų atveju tai tiesiog tobula :)

Padavėjo paklausus, ar jie leistų šventės metu pastatyti kelis staliukus lauke (ten yra pastogė, po kuria pasieniui būtų galima įrengti kelis jaukius staliukus pasisėdėjimui, cigarų stalą ar pan.), atsakymas buvo: "Gal ir galim. Tiesiog niekas dar neprašė". Tai dar kartą įrodo, kad dažnai žmonės nemato gerų dalykų aplinkui - ima tai, ką gauna; arba tai, kas yra "kaip visada"...